Knyga „Kelio žmonės II“. Rimvydas Gradauskas

Knyga „Kelio žmonės II“. Rimvydas Gradauskas

Standartinė Kelio žmonės » Tre Lap 02, 2016 10:39 am

Knyga „Kelio žmonės II“, skyrius: Asociacija: Kelininkus sieja giminystės jausmas.
Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius, LR susisiekimo ministerijos sekretorius 1994–1996 ir 2005–2009 metais, susisiekimo viceministras 1996–1997 ir 2000–2001 metais, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas 1997–2000 metais


Apie „Panevėžio kelius“
– Apie „Panevėžio kelius“ visada girdėdavau kaip apie Algimanto Butkūno įmonę. Kadangi dirbau tuometėje respublikinėje gamybinėje autokelių valdyboje (dabar – Lietuvos automobilių kelių direkcija, – red. pastaba), tad su Panevėžio penktąja valdyba nuolat tekdavo susidurti kaip su rangovu. Apie gerbiamą A. Butkūną likę daug šviesių atsiminimų.

Daug metų dirbau karjerų skyriaus viršininku. Tuomet, kaip ir įprasta sovietmečiu, viskas buvo ribojama, o A. Butkūnas atvykdavo pas mus į derybas. Derėdavosi, kiek jam granitinės skaldos bus skirta kitiems metams, kiek dolomitinės skaldos priklausys ir pan. O derėtis jam sekdavosi labai gerai. Kodėl? Gal todėl, kad buvo gerbiamas kaip protingas ir darbštus žmogus. Tai vienas šviesiausių žmonių, kuriuos teko sutikti per visą savo 36 metų darbo kelių sistemoje laikotarpį. Jis ne tik turėjo charizmą, bet ir labai lengvai perprasdavo žmones.

Kitas daug keliams nuveikęs žmogus – J. Biržiškis – buvo kietesnis, reiklesnis, nevengdavo ir kumščiu trinktelėti per stalą. O A. Butkūnas – švelnesnis, viską pasiekdavo įtikinėjimu, gražiu elgesiu su žmonėmis.

„Panevėžio keliai“ turėjo labai gerą vardą autokelių valdyboje. Tai įmonė, kuriai būdavo galima patikėti naujus, novatoriškus projektus. Ar tai būdavo nauji asfaltbetonio mišiniai, ar nauja įranga. Žinojom, kad vyrai išbandys, padarys viską kaip reikia. Dabartinė karta taip pat tęsia tradicijas. Ir šiuo metu „Panevėžio keliai“ diegia naujausias technologijas: objektuose plačiu mastu diegiama ir naudojama pažangi įrenginių valdymo sistema, pagrįsta GPS technologija. Ši sistema suteikia galimybę objekte dirbantiems mašinų operatoriams matyti trimatį projekto brėžinį kompiuterio ekrane, o mašinose įmontuoti GPS siųstuvai leidžia realiu laiku stebėti mašinas ir atliekamus darbus.

Manau, kad tai – viena pirmaujančių kelių įmonių. „Panevėžio keliai“ yra iš tų 14-os įmonių, kurios išliko, prisitaikė ir tęsia savo tradicijas.

Asociacijos labirintuose
Kelių asociacijai jau 21 metai. Poreikis susiburti tikrai buvo, nes kiekvienai įmonei atskirai spręsti bendrus reikalus sudėtinga. Asociacijos steigėjai buvo devynios įmonės, šiandien jau turime dvidešimt keturias.

Kokie šios dienos iššūkiai? Mūsų kelių įmonės gali padaryti gerokai daugiau darbų, negu gauname užsakymų. Valstybinių kelių gerinimas, „Via Baltica“ plėtros darbai... Dar daug ką galėtume nuveikti. Ir čia esmė ne tik pinigai. Be abejo, jų reikia darbams realizuoti.

Trūksta ne tik lėšų. Trūksta ir politinės valios. Visose kaimyninėse valstybėse keliai jau senokai yra apmokestinti. Taip yra ir bus. O pas mus dar šito stengiamasi išvengti. Kiekviena valdžia nenori nepopuliarių sprendimų, jai reikia būti gerai savo rinkėjams. Bet stipresnės rankos ir politinės valios reikia.

Taip, suderinti visų įmonių interesus ir asociacijoje kartais būna sudėtinga. Pasitaiko skirtingų interesų, požiūrių. Yra įmonių, kurios vienareikšmiškai siekia didesnio pelno. O yra tokių, kurios žiūri į perspektyvą toliaregiškai, supranta, kad reikia siekti ne tik pelno, bet ir pažangos, naujų technologijų, kokybės. Stengiamės rasti sprendimų, kurie tenkintų daugumos poreikius.

Kodėl geriau kelyje?
Ne visuomet dirbau vadybinį, kabinetinį darbą. Esu dirbęs ir kelyje. Ir dabar tą laiką atsimenu su nostalgija. Pavyzdžiui, darbai Kruonio hidroelektrinės jungiamųjų kelių statybose. Dirbti lauke yra lengviau, nes dirbi, baigi darbą ir matai rezultatą. Gali ir kitam parodyti, ir save apraminti, kad va, darbas padarytas. O čia viskas kitaip.

Atrodo, visą dieną dirbai, grįžti namo ir dar krūvą minčių parsineši, ir konkretaus rezultato lyg ir nėra. Daug laiko tenka skirti biurokratijai, atrodytų, beviltiškiems įrodinėjimams dėl netikusių įstatymų, tvarkos ir pan. Darbas prie kelio man buvo mieliausias, bet šeiminės aplinkybės susiklostė taip, kad teko panirti į biurokratiją.

Kelininko garbė
Aš didžiuojuosi, kad esu kelininkas ir kad likimas viską taip suklostė. Žinote, mums visada pavydėjo kitų profesijų atstovai. Gal dabar situacija kiek prastesnė. Bet mus, kelininkus, sieja tas giminystės jausmas. Taip jau seniai susiklostę, kad jei kuriam bėda, tikrai žinai – bus ištiesta pagalbos ranka. Yra kažkokia nerašyta pagalbos taisyklė, pagarbos jausmas. Mano, kaip asociacijos vadovo, siekiamybė yra, kad ta tradicija būtų išsaugota.

Dažnai mes, kelininkai, mano galva, pagrįstai piktinamės, kai žmonės mus maišo su komunalininkais. Ir tas žmonių nepasitenkinimas, kad va, ir vėl „kelininkai“ vidury miesto užtvėrė gatvę, taiso kokį šulinį, mūsų, aišku, nedžiugina. Dauguma juk net nesupranta, kad tikrieji kelininkai dirba už miesto. Aišku, visokių rangovų pasitaiko ir pas mus.

Mūsų keliai
Man smagiausias kelias tas, kuris labiausiai atskleidžia mūsų gražios šalies gamtą. Lietuva pati graži, tai ir keliai, mano galva, pakankamai gražiai derinasi su visu gamtovaizdžiu. Trakai– Aukštadvaris–Prienai, šis kelias labai patinka. Bet kaip bebūtų keista, labiausiai man patinka važiuoti ne magistraliniais keliais.
Prikabinti failai
Rimvydas Gradauskas.jpg
Rimvydas Gradauskas.jpg (30.53 KiB) Peržiūrėta 768 kartus(ų)
Kelio žmonės
Site Admin
 
Pranešimai: 1552
Užsiregistravo: Pir Lap 19, 2012 5:59 pm

Grįžti į Bendruomenės nariai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

cron