Knyga „Kelio žmonės II“. Virgaudas Puodžiukas

Knyga „Kelio žmonės II“. Virgaudas Puodžiukas

Standartinė Kelio žmonės » Pir Spa 24, 2016 8:56 am

Knyga „Kelio žmonės II“, skyrius: Mūsų Alma mater.
Doc. dr. Virgaudas Puodžiukas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos direktorius 2001–2010 metais


Svajonių tiltai
Turėjau dvi mokyklos laikų svajones – pakeliauti po pasaulį ir suprojektuoti nors vieną tiltą. Tuomet svarsčiau, ar gali būti, jog nusišypsos gyvenime tokia laimė, kad kažkur tikrai stovės mano suprojektuotas tiltas. Dabar pamenu, kai tai įvyko, emocijos liejosi per kraštus.
Tiltus projektavau 10 metų, nuo 1980-ųjų iki 1990-ųjų. Įdomiausia būdavo važiuoti apžiūrėti jau pastatyto tilto. Ar jis įsikomponuos į aplinką, ar tikrai viskas tiksliai suskaičiuota? O gal jis kaip koks vienišas baisuoklis stovės laukymėje? Tokios mintys pakeliui tiksėdavo mano galvoje. Juk tilto mastelis brėžinyje ir tikrovėje skiriasi.

Patys įsimintiniausi pirmieji darbai – tilto per Šešupę rekonstrukcija Marijampolėje ir medinio klijuotų konstrukcijų viaduko statyba Vievyje. Šiam viadukui statyti buvo naudojamos įdomios technologijos, sudėtingi laiptų sprendimai. Oi, kiek buvo jaudulio!

Antrasis medinis klijuotų konstrukcijų tiltas, į kurį irgi įdėjau neką mažiau energijos, dabar puikuojasi Palangoje. Teko pasukti galvą, pateikiau net devynis tilto projekto variantus. Su tuomečiu miesto vyriausiuoju architektu ilgai diskutavom, kol atrinkom tą vienintelį, tinkantį Palangai. Dar ir dabar smagu girdėti gražius atsiliepimus, kad tiltas neužgožia miesto centro, puikiai įsikomponuoja į aplinką.

Gero tilto receptas
Geras tiltas savaime neatsiranda, reikia mokytis. Štai ir dabar dirbu universitete. Šiandien jau labiau noriu mokyti kitus – projektuoti, kurti, statyti tiltus, viadukus, automagistrales, sankryžas. Norisi parengti gerus specialistus. Ir aš pats daug mokiausi. Tik žinios suteikia galimybę suprojektuoti statinį, kuris tikrai sėkmingai tarnaus. Kai turi žinių, suvoki projektavimo metodikas, gali nesunkiai atlikti savo darbą. Man tai buvo didelis gyvenimo džiaugsmas ir malonumas, o ne vargas. Kasmet 23 mūsų skyriaus darbuotojai vidutiniškai suprojektuodavo per 70 tiltų. Vienam tiltukui kartais užtekdavo trijų mėnesių. Įdomesnio, sudėtingesnio tilto projektas pareikalaudavo net metų.

Kur dirbti buvo įdomiausia? Sunkus klausimas. Aš kartais ir pats jį sau užduodu. Su gerom emocijom pamenu pirmąjį savo darbo etapą, kai dirbau darbų vadovu tuometėje Utenos kelių statybos remonto valdyboje. Štai ir dabar važiuojant keliu Utena–Švenčionys džiaugiasi širdis: devyni kilometrai kelio mano statyti! Tą laikotarpį visada atsimenu kaip šviesų, gražų.

Vis dėlto didžiausia mano svajonė – tiltai. Taigi 1980–1990 metų laikotarpį prisimenu kaip patį kūrybiškiausią, gražiausią. Įdomus etapas – Kelių transporto tyrimų instituto steigimas. Tada buvo atsiradęs poreikis planuoti kelių, geležinkelių, oro uostų tinklą, visą transporto infrastruktūrą.
Atsimenu, kai tuometis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis paprašė manęs įkurti šį institutą. Tai mums visiems buvo didžiulis iššūkis. Atgavus nepriklausomybę supratome, kad nebegali geležinkelio projektuoti Rygos specialistai, aviacijos objektų – Maskvos projektuotojai. Lėšų trūko, bet kelių infrastruktūra juk turėjo būti tinkamai plėtojama. Mūsų rengiamus projektus turėjo pripažinti Pasaulio bankas, Europos investicijų ir Šiaurės investicijų bankai. Lietuvai reikėjo tokio instituto, kuris galėtų atstovauti infrastruktūros projektams.

Jutau didelę atsakomybę. Su puikiu kolektyvu, kupini jaunatviško užsidegimo daug dirbom. Ir iš tiesų tai atsipirko – tapom žinomi, mus gerbė tarptautinės finansinės institucijos. Pats didžiausias kokybės įvertinimas – kai Pasaulio bankas net nesivargindavo tikrinti projekto, jei ant jo būdavo mūsų instituto antspaudas ir mano parašas.

Tuo metu daug dirbom su tarptautinėmis įmonėmis. Kūrėsi Europos kelių tyrimo laboratorijų forumas, prie kurio steigimo teko prisidėti, o ir patys tapom forumo nariais. Buvom įsteigę technologijų diegimo centrą, kurį finansavo JAV transporto departamentas. Tai buvo tikras vakarietiško mokslo ir žinių gūsis.

Karjeros posūkiai
Pamenu tą pavasario rytą Kaune. Pusryčiaujame su šeima ir staiga – skambutis. Skambina Kazimieras Šavinis, tuometis susisiekimo viceministras. Sako: „Virgi, tavęs reikia į Vilnių!“ Še tau kad nori... Ir visą gyvenimą taip, atrodo, jau viskas lyg ir nusistovi vienoje vietoje, bet staiga – vėl pokyčiai. Tada pagalvojau, kad praėjo septyneri metai, gal tikrai reikia vėl kažką keisti? Nusprendžiau pabandyti.
Buvo 2001-ieji. Sakau, gerai, pristatysiu tą pareiškimą kelių direkcijos vadovo konkursui, gal nelaimėsiu. Po to grįžtu namo ir galvoju: „Jėtau, taigi laimėsiu! Juk visi didieji mano gyvenimo pasikeitimai vykdavo balandžio pradžioje.“ Taip ir buvo.

Darbas iš pradžių atrodė sunkus, baisus, administracinis. Niekada nenorėjau būti vadovu, tik specialistu. Dar iš vaikystės pamenu, kai namuose lankydavosi daug žymių žemės ūkio specialistų, mokslininkų, visi jie pašiepdavo vadovus. Dar tuomet sau pasakiau: tikrai būsiu tik geru specialistu. Prisikalbėjau. Bet vėliau tą darbą perpratau, suvokiau, kad ir čia yra kūrybos.

Iššūkiai buvo didžiuliai – krizė, menkas finansavimas. Pinigų kelių priežiūrai trūko, apie jokias statybas nebuvo net kalbos. Gal dėl to ir buvau pakviestas, nes reikėjo kažką daryti, galvoti, kad kelių tinklas nesuirtų visai. Tada gimė kelių priežiūros ir plėtros programa, prie kurios prisidėjau ir kuria didžiuojuosi. Pastaraisiais metais dirbu Pasaulio banko konsultantu, o jo atstovai tvirtina, kad ši programa – vienas didžiausių Lietuvos pasiekimų. Džiaugiuosi šiuo įvertinimu. Per tuos metus vyko tolygus augimas, įmonės atsistojo ant kojų, įsigijo modernios technikos, pagerėjo kelio darbų kokybė. Tai buvo kūrybiškas, įdomus laikotarpis.

Kodėl kelias neturi būti paminklu
Širdis džiaugiasi, kai matau, kad studentai nori statyti tiltus. Pvz., pernai į kelių specialybę įstojo patys stipriausi abiturientai. Tarp jų – ir vaikinas, turėjęs penkis šimtukus! Klausiu savo pirmakursių: ko jūs įstojot? Ko tikitės, ar norit sukurti kažką naujo, ar tik alkūnėmis suolus trinti? Ir maloniai nustembu, kai matau, kad jaunimas iš tikrųjų nori išmokti projektuoti kelius, valdyti kelių ūkį. Tai nuteikia išties pozityviai ir čia jaučiuosi reikalingas.

Dabar iš tiltų projektuotojo tapau kelių ūkio valdymo specialistu. Manau, kad keliai neturėtų būti patys sau paminklai. Kadaise būdamas moksleiviu svajojau apie garbę kažką suprojektuoti, tačiau dabar mąstau kitaip – ar tas statinys teikia naudos visuomenei, Lietuvai? Ar jis tikrai naudingas, o gal atvirkščiai – tik reikalauja daugybės pinigų priežiūrai ir eksploatacijai? Juk statinys turi būti ilgalaikis, atlaikyti aplinkos poveikį ir tarnauti eismui. Ar tie žmonės, kurie moka už kelius, perka kurą, gauna naudos? Tai esminis dalykas, kuris susiformavo mano sąmonėje.

Ir dabar savo studentams sakau: jūs neturėtumėt planuoti savęs įmažinti keliuose! Nors iš pradžių tai atrodo neišvengiama, bet būtina palaipsniui peraugti į kitokį, platesnį, bendro ūkio supratimą. Kelių statyba ir priežiūra yra paslauga visuomenei.

Apie „Panevėžio kelius“
„Panevėžio keliai“ man yra ir visada buvo didelis autoritetas. Labai gerai pažinojau šviesaus atminimo direktorių Algimantą Butkūną. Tai – senoji, garbinga kelininkų karta, kuri nesistengė uždirbti pinigų darydama blogus darbus. Jiems būdavo gėda, jeigu jų statytame kelyje išlįsdavo defektas. Dirbti gerai buvo jų garbės reikalas. Džiaugiuosi, kad šias nuostatas perėmė dabartiniai „Panevėžio kelių“ vadovai. Ši įmonė išlaiko senąsias kelininkų tradicijas, norą dirbti gerai, tiltą ar sankryžą pastatyti geriau negu kaimynas. Labai gerbiu šią sveiką inžinerinę „Panevėžio kelių“ ambiciją. Neabejoju, kad ši įmonė turi gražią ateitį.
Prikabinti failai
Virgaudas Puodžiukas.jpg
Virgaudas Puodžiukas.jpg (34.07 KiB) Peržiūrėta 1017 kartus(ų)
Kelio žmonės
Site Admin
 
Pranešimai: 1552
Užsiregistravo: Pir Lap 19, 2012 5:59 pm



Grįžti į Bendruomenės nariai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių

cron