Nuo statybų Sibire iki konkurencijos laisvoje Lietuvoje

Nuo statybų Sibire iki konkurencijos laisvoje Lietuvoje

Standartinė Kelio žmonės » Pir Sau 21, 2013 4:27 pm

Rokiškėnų keliai: nuo statybų Sibire iki konkurencijos laisvoje Lietuvoje, 2010 m. gruodis

Rita MISIŪNIENĖ

Istorijos nesuklastosi. Tokia skambią frazę pateisino mūsų kelininkai, kone per pusšimtį metų nutiesę tūkstančius kilometrų kelių, pastatę puikius tiltus, sukaupę vertingos patirties ir subūrę profesionalių specialistų kolektyvus, turintys savąją kasdienybės istoriją bei patyrę ekstremalių išgyvenimų.
Vos prieš metus AB „Panevėžio keliai“ (buvusi KSV-5) aštventė garbingą 45-erių metų sukaktį, o dabar tokį pat jubiliejų mini Rokiškio filialas, arba KSV-7. Taip jau sutapo, kad Rokiškyje ta proga baigta dviem etapais rekonstruoti Respublikos gatvė (ties Nepriklausomybės aikšte iki Aušros g. vienpusio eismo juosta, ir nuo Aušros g. iki Taikos - Perkūno g. dvipusio eismo juosta). Beje, įdomus sutapimas, kad išardytais autentiškais restauruotos Respublikos gatvės akmenimis kažkada buvo grįstas ir KSV-7 teritorijos kiemas.
Rekonstrukcijos laikotarpiu vos prieš keletą mėnesių Respublikos gatvėje įrengta asfaltbetonio danga bei papildomos gatvės juosta automobiliams pastatyti, įrengti gatvės bortai ir šaligatvis pėstiesiems, atlikta lietaus vandenų nuotekų sistemos rekonstrukcija, ryšių kanalizacijos rekonstrukcija bei įrengti gatvės apšvietimo tinklai.

Kiekvienas krustelėjimas aprašytas
Tą atlikę AB „Panevėžio keliai“ Rokiškio filialo kelininkai savos įmonės susikūrimo pradžios istoriją mena iš ilgamečių darbuotojų prisiminimų - techninio skyriaus inžinierės A.Kazlauskienės, buvusio KSV-7 partinės organizatoriaus ir medžio drožėjo E.Majausko, darbų vykdytojo R.Žukausko, vieno geriausiųjų šalyje greiderininko R.Kondrato, traktorininko V.Kleinio, buhalterio V.Samuolio bei daugelio kitų ilgamečių darbuotojų pasakojimų, iš nespalvotų ir nuo laiko pageltusių nuotraukų su užfiksuotais senosios kelių statybos valdybos pastatais bei aplinka, vadovais, darbuotojais ir nebenaudojama relikvine technika.
Kone prieš pusšimtį metų KSV-7 istorija su kolektyvo narių pasiekimais, naujų šeimų kūrimu bei techninio ir inžinerinio lygio prasidėjo nuo prastos, bruku grįstų rajono gatvių kokybės bei adresą vis keitusio Rokiškio kelių eksploatacijos ruožo pastato: mediniame name įsikūrusi valdyba turėjo tik traktorių su prikabinamu greideriu, vadinamą „polutarką“ (GAZ krovininį automobilį), kurį vairuoti buvo patikėta tarpukariu prezidentą A.Smetoną vežiojusiam J.Balčiūnui.
Rokiškio kelių skyrius buvo įkurtas 1944 m. rugsėjį, o 1956 m. lapkričio 1 d. tapo Rokiškio kelių eksploatavimo ir statybos rajonu Nr.28 (KESR-28). Administracinės patalpos, dirbtuvės ir sandėliai buvo Vytauto gatvėje, vėliau nauja gamybinė bazė pradėta statyti Respublikos gatvėje. 1961 m. balandžio 24 d. Rokiškio KESR-28 buvo pervardinta Rokiškio autokelių eksploatavimo linijine valdyba. Jos egzistavimo metu techninis parkas pasipildė prie traktorių prikabinamais skreperiais, jais būdavo gabenamas gruntas ir žvyras kelio sankasoms.
„Buvo keletas sunkvežimių. GAZ-51, ZIS-as, keletas vikšrinių traktorių, kurie traukė prikabinamus greiderius. Kelių ruožo teritorijoje esančią betonmaišę suko ratinis traktorius geležiniais ratais. Turėjom ir sniego pūtiką nuo kelių valyti, tačiau jis nepasiteisino, ypač valant miesto gatves, o užmiesčio keliuose galėjo valyti tik purų sniegą, todėl kelius žiemą valydavo prikabinę prie traktoriaus trikampę „trapeciją“, - prisimena Rimgaudas Žukauskas, kelių ruožo teritorijoje liejęs betoninius gaminius - vamzdžius, pralaidas, kelio stulpus.
R.Žukauskui vėliau teko dirbti ir prie naujų pastatų statybos bei realiai prisidėti prie to meto statybos technologijų įvairiais racionalizatoriškais aspektais, padėjusiais be tinkamo statybinio transporto įrengti KESR-28 bazę. Kadangi viena iš naujai keliamų užduočių buvo asfalto dangos liejimas rajono keliuose, tuo pačiu metu buvo statoma asfaltbetonio bazė dabartinėje AB „Panevėžio keliai“ teritorijoje. Visi kelininkų pasiekimai ir kovos prieš duobes būdai buvo aprašomi rajono laikraščiuose „Tarybinis Rokiškis“ ir „Po Spalio vėliava“.
1960 m. buvo rekonstruota Rokiškio autobusų stotis, pradėtas naujas etapas keleivių pervežime - atsirado keleivinio transporto judėjimas, atsinaujino maršrutai, buvo perkama nauja technika, autobusai iš Lvovo, statomos stotys, pastatai.
1965 m. gruodžio 22 d. automobilių transporto ir plentų ministro įsakymu Nr.814 kelių statybos ir priežiūros funkcijos buvo atskirtos. Rokiškio autokelių eksploatavimo linijinė valdyba buvo padalyta į Rokiškio kelių statybos valdybą Nr.7 ir Rokiškio kelių eksploatavimo ruožą. KSV-7 vadovai taip pat vėliau kelis kartus keitėsi: prie valdybos vairo stovėjo rokiškėnai Albertas Arūna, Osvaldas Juodelis, Ričardas Liuga, Egidijus Zibavičius ir dabartinis vadovas Almantas Pupelis.

Reikalavimai keliams skyrėsi
Kone du dešimtmečius trukusio ekonominio šuolio pradžia skatino ne tik KESR-28 augimą, bet ir viso Rokiškio miesto ir rajono gamybinę plėtrą, fabrikų bei gamyklų statybas. Džiaugiamasi būdavo ne tik darbais - kolektyve dažnos buvo ir komjaunuoliškos vestuvės, kurioms būdavo išpuošiami LAZ autobusai, primiestiniai KAG-3 tipo autobusai, o lengvieji automobiliai GAZ-21 „Volga“, kuriais kadaise važiuodavę tik ponai, teikdavo taksi paslaugas jau visiems keleiviams. Tokios „komjaunuoliškos vestuvės“ atšvęstos ne vienerios, ir tai įprastai būdavo ne tik jaunavedžių bei jų artimųjų šventė, bet labiau viso kolektyvo, kaip įprasta tarybiniais laikais.
KESR-28 pavaldžios kelių remonto, priežiūros bei statybos tarnybos darbuodavosi vietinės reikšmės (pvz., Rokiškis-Skemai, Rokiškis-Lukštai, Lukštai-Juodupė) bei respublikinės reikšmės (Rokiškis-Kamajai-Svėdasai, Rokiškis-Juodupė, Onuškis-Latvijos TSR) keliuose. Beje, Rokiškio rajone galėjo būti tik viena tokio kelio atkarpa Rokiškis-Obeliai-Subata, ir reikalavimai šios kategorijos kelio priežiūrai buvo didesni.
Kaip pagrindiniai specialistai minimi darbų vykdytojas St.Kunigėlis, vadovavęs statant KESR-28 gamybinę bazę Respublikos g., kur buvo ruošiama gaminti bitumą. Jau 1960-aisiais nuo valdybos iki geležinkelio pervažos buvo nutiesta pirmoji Rokiškyje asfalto juosta. Visų statybos meistrų, vykdžiusių rekonstrukcijas, pavardės ilgamečių darbuotojų atmintyje neišliko, tačiau prisimenami tėvas ir sūnus Kelečiai, A.Klincaras, Kukarėnas, Neniškis, Pr.Lašas (Panemunėlis), A.Jurkevičius (Juodupė), A.Makuška (Obeliai), St.Vilutis (Rokiškis-Kamajai-Svedasai) bei J.Raukštas ir Vaškatovas (Obeliai).
Buvęs traktorininkas Vytautas Kleinys prisiminė pirmųjų savaeigių autogreiderių parvarymą 1957-aisiais iš Estijos respublikos Paidės miestelio. Kartu vyko kitų rajonų kelių tarnybų vairuotojai iš Pasvalio, Biržų. Parvarė šiuos naujus autogreiderius sava eiga. Kaip teigė p.Vytautas, grįžtant į namus jau netoli Biržų autogreideriui nutrūko ratas, todėl teko šiame miestelyje užtrukti ir remontuoti naują techniką: „Sugrįžęs į namus iš karto buvau paprašytas viršininko Kornelijaus Vlasovo pademonstruoti naujos technikos galimybes. Įsėdęs į vairuotojo kabiną kartu su viršininku lyginau kelių dangą Respublikos gatvėje link Rokiškio geležinkelio stoties. Vadovas autogreiderio galimybėmis ir darbo kokybe buvo patenkintas“.

Nauja technika - plačios galimybės
Geriems keliams nutiesti ir jiems prižiūrėti nauja modernesnė technika buvo gauta bene tais pačiais metais. Pirmoji asfalto danga paklota dar nenaudojant klojamosios, tad netrukus atsirado ratinis traktorius, modernus greideris, sniego valytuvai, ekskavatoriai, vikšriniai traktoriai, buldozeriai,
plentvolis, volai gruntui tankinti, skeperiai bei gudronatorius, skirtas karštam bitumui vežti ir lieti ant kelio dangos. Kartais technika buvo nuomojama iš kitų įmonių ir organizacijų, bet to laikmečio kelių kokybė pagal esamas galimybes buvo nepriekaištinga.
Iš pradžių asfalto dangos klojimas, palyginus su šiandieninėmis technologijomis, buvo labai primityvus. Asfalto masė būdavo atgabenama automobiliais ir krūvelėmis išpilama ant asfaltuoti paruošto kelio. Asfalto masė kastuvais paskirstoma ant kelio, o lyginama savotišku metaliniu volu (reika), ji virvėmis buvo tampoma po kelią, kol išsilygindavo danga. Šiuos sunkius darbus rankomis dažniausiai atlikdavo moterys.
Asfalto klojimo klotuvais technologija, pasak to laikmečio darbuotojų, buvo įgyvendinta per dvi savaites, vos tik valdyba gavo pirmąjį klotuvą. Iš pradžių su nauja technika sunku buvo prilygti tokiai kokybei, kokią pasiekdavo moterys primityviomis priemonėmis, bet ilgainiui mechanizuotas dangos klojimas visiškai pasiteisino. Taip sumažėjo sunkaus rankų darbo. Atsiradus savivarčiams sunkvežimiams, rokiškėnai juos kelių statybos ir remonto darbams nuomojosi iš Utenos, Zarasų autotransporto įmonių.
Asfalto gamybai buvo naudojamos dvi „G-1“ asfalto maišyklės. Medžiagos dozuojamos ir pagamintas asfaltas kraunamas buvo iš medinių bunkerių rankiniu būdu. 1976–1977 m. atiduotas naudoti naujas gelžbetonio gamybos cechas, pakloti inžineriniai tinklai ir prijungti prie bendros Rokiškio miesto kanalizacijos tinklų sistemos, pastatytas gelžbetoninis siloso tipo cemento bei mineralinių miltelių sandėlis, kompresorinė.
Rokiškio kelių statybos valdybos Nr.7 gamybinė bazė aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose savo pajėgumais ir technologijomis niekuo nenusileido kituose šalies miestuose veikiančioms bazėms.
Nestandartiškai Rokiškio bazėje buvo nuspręsta iškrauti cementą, mineralinius miltelius. Viename iš geležinkelio depų Estijoje pavyko gauti dvi cemento gabenimo talpyklas. Prailginus geležinkelio atšaką ir pritaikius tipinius geležinkelio perdengimo elementus, talpyklos buvo sumontuotos po geležinkelio bėgiais. Cementas, mineraliniai milteliai iš vagonų buvo pilami į talpyklas po bėgiais, o iš jų kompresoriais medžiagos buvo išpučiamos į siloso bokštus.
Lietuvoje prasidėjus pertvarkai, pasikeitimų sulaukė ir kelių statybos įmonės. 1990 m. lapkričio 19 d. KSV-7 tapo Rokiškio valstybine kelių tiesimo įmone.
Valstybinių įmonių privatizacijos procesai neaplenkė ir rokiškėnų. 1993 m. sausio 27 d. Rokiškio kelių statybos įmonė įregistruota kaip UAB „Aukštaitijos keliai“.
1996 m. vasario 19 d. UAB „Aukštaitijos keliai“ akcininkais tapo AB „Panevėžio keliai“. Naujieji savininkai Rokiškio bazėje įkūrė darbų vykdymo padalinį Nr.6. Į darbą sugrąžinta daug ankstesnės kartos kelių statybos specialistų, buvo tobulinamos kelių statybos ir statybinių medžiagų gamybos priemonės.

Nebe deficito laikai
Nuo 1981-ųjų pradėjęs dirbti Rokiškyje padalinio vadovu, o 1996-aisiais tapęs AB „Panevėžio keliai“ Rokiškio filialo direktoriumi Almantas Pupelis buvo pirmas jo darbuotojas. „Tuo metu buvau vienas jauniausių darbuotojų, laikui bėgant pastebiu, kad likau vienas vyriausiųjų, - sako beveik trisdešimt metų kelininkų kolektyve dirbantis ir patikimą komandą subūręs A..Pupelis. – Terminuotą darbo sutartį turinčių darbuotojų nebėra, nuolatinai dirba didžioji dalis žmonių, atitinkamai susiformavęs ir kolektyvo branduolys. Jaunoji kelininkų karta turi aukštąjį išsilavinimą, blogi papročiai ir kitos anksčiau gyvavusios neigiamos tradicijos išgyvendintos, taigi visas dėmesys ir pastangos skiriamos darbui. Dabar nebe deficito laikai - nieko netrūksta, technika labai gera, galimybės didelės, darbų apimtys - pagal situaciją“.
Nuo to laiko, kai AB „Panevėžio keliai“ įsigijo Rokiškio filialą, buvęs gamybinės bazės vadovas Jonas Zabiela pamena, kaip į darbą tarsi į šventę ėjo. „Toks stimulas buvo dirbti - mus senbuviai priėmė labai šiltai, žmonės draugiški buvo, technika gerą gavome. Darbo nebijojome, buvome įpratę ir stengėmės naujiems šeimininkams įtikti“. Modernėjančios technologijos, investicijos, spartėjanti gamyba bei kiti aukšto techninio lygio ypatumai, pasak J.Zabielos, maždaug nuo 1975-ųjų sudarė visas sąlygas puikiam darbui.
Tačiau už techninę pusę ne mažiau svarbi yra ir kolektyvo atmosfera. „Jo branduolys - mūsų direktoriaus nuopelnas. Jis subūrė gerą kolektyvą, išvedė mus „į žmones“. Pavyzdžiui, anksčiau prieš naujuosius pasibūti ir atšvęsti su kolegomis rinkdavomės netoli darbovietės esančioje kavinėje,
atvažiuodavo ir iš Dūkšto bazės, pasėdėdavome ir pas jus nevažiuodavome į jokias šventes. Bet direktorius vykdė ir žmogiškumo, draugiškumo politiką“, - negailėjo gerų žodžių tiesioginiam vadovui J.Zabiela, prisipažinęs, kad pats ir kolegos visada džiaugiasi galintys dalyvauti AB „Panevėžio keliai“ rengiamuose aukšto lygio šventiniuose renginiuose.

Jaučiasi lyg draugiškoje šeimoje
Viena iš Rokiškio filialo darbuotojų, daugiau nei trisdešimt metų triūsianti draugiškame ir tvirtame kolektyve - personalo vadybininkė sekretorė Leonija Grucienė. Moteris sakosi dar gerai pamena pirmąją savo darbo dieną. „Pirmas įspūdis atėjus įsidarbinti buvo tai, kad čia labai gražūs ir geri žmonės: moterys tokios dailios, o direktorius A.Arūna taip mandagiai bendravo su visais. Netgi nežinojau, kad dieną prieš tai buvo nuspręsta priimti kitą mergaitę, tačiau direktorius priėmė mane. Toks pasirinkimas ir pasitikėjimas labai įsiminė. Į kolektyvą įaugau šaknimis ir visa savo esybe. Čia visi man kaip šeima, artimi žmonės “, - patikino L.Grucienė.
Paskaičiavusi, kad per jos darbo metus keitėsi septyni direktoriai, moteris tikina, kad dabartinis vadovas A.Pupelis - pats geriausias, nes prie jo nusistovėjo konkreti ir aiški darbo tvarka, tradicijos, kiti darbo niuansai. „Čia praėjo patys gražiausi mano metai. Atėjusi dirbti prie direktoriaus Juodelio galėjau prasmingai panaudoti savo režisūrinį išsilavinimą. Pagalvoję, kodėl turėtume leisti organizuoti mūsų šventes kažkam kitam, ėmėmės veiklos - statėme spektaklius, kūrėme scenarijų vaikams naujametinei eglutei, rengėme kitas programas, repetavome, ir mūsų kūrybiniai rezultatai visiems patiko“, - prisiminė moteris.
Ir dabar, išėjusi atostogų ir gavusi laisvadienių, L.Grucienė nepyksta, kai ją sutrukdo skambučiai iš darbo. „Tai visiškai natūralu, nes žinau, kad kažko prireikė ar kažkam bėda nutiko. Jei kas mirė, rūpinamės vainiko užsakymu ir nuvykimu pas nelaimės prislėgtą kolegą, o jei kiti darbo reikalai - tai ir per atostogas atvažiuoju. Nebūna taip, kad uždarau duris ir pamirštu viską. Vistiek rūpi, kaip jiems sekasi, kas naujo darbe“.
Personalo vadybininkė-sekretorė prisipažino, kad anksčiau buvo visa pasinėrusi į darbus, o dabar jau norisi atostogų šiltuose kraštuose, nes reikia su naujom jėgom toliau darbuotis. Ir pasidžiaugė, kad į draugišką kolektyvą puikiai įsilieja jaunimas, vertinantis vyresniųjų patarimus bei nestokojantis energijos darbams atlikti.
Jos kolegė Janina Sušinskienė, atėjusi dirbti nuo 1967-ųjų metų, taip pat dirba prie septinto direktoriaus, pirmasis vadovas buvo planavimo skyriaus viršininkas L.Kazakevičius. „Iš pradžių dirbau sekretore, paskui penkerius metus mokiausi ir tada iš planavimo skyriaus perėjau į buhalteriją. Taip iki šiol“, - kukliai sako J.Sušinskienė.
Prie įvairių santvarkų dirbusi moteris patikino, kad šis kolektyvas bene pats draugiškiausias, nors darbo krūvis tikrai nemažas. Moteris su šypsena prisimena akimirkas planavimo skyriuje ir vieną išskirtinį buvusio viršininko bruožą. „Beveik kasdien, kai iki darbo pabaigos, t.y. šeštos valandos vakaro, likdavo dešimt minučių, L.Kazakevičius stebėdavosi: kaip čia yra, kad tik dabar atsirado azartas dirbti... Mes eidavome namo, o jis likdavo darbuotis, neskaičiuodamas valandų. Jei susikaupdavo darbų, šeštadieniais ateidavo ir jis, ir mes. Niekas nepykdavo, tiesiog taip būdavo įprasta“, - pasakojo J.Sušinskienė.

Lietuvių keliai - tai ne lenkų
Savo pirmąją darbo dieną tarsi šaltą dušą prisimena gamybinio-techninio skyriaus viršininkas Gediminas Razbadauskis, Rokiškio filiale dirbantis irgi 30 metų. „Kaip šiandien pamenu - atėjau penktadienį, o pirmadienį jau davė objektą prie Anykščių ir dar visai žaliam, tik ką atėjusiam nuo knygų liepė dirbti, - šypsosi vyriškis. - Nei meistro, nei vykdytojo nebuvo, tik technika ir aš. Savotiškas šokas. Bet pasitaikė geri mechanizatoriai, tilto statytojai, pasitariau su jais, viską paaiškino, ir pradėjau savarankiškai. Kažkodėl įsiminė nelengvi darbai kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, dvimetrinę pralaidą įrenginėjant“.
Bet tai nepalyginama su atšiauriom, fiziškai labai sunkiom sąlygom ir aplinkybėm dirbant Sibire, kai pradėjo kurtis KSV-12. „Beveik tūkstantis žmonių apie 1980-1983 metus savo noru važiavo į Tiumenės sritį, Surguto rajoną, mat Kogalymo gyvenvietėje netoli naftos verslovių statėme valdybą. Vieni norėjo buto, kiti automobilio. Užsidirbo, sulaukė, bet kokiom sąlygom vargom... Šaltis toks didelis, kad atrodo - įkvepi oro į plaučius, ir vistiek deguonies trūksta... Bet valdybą pastatėm, kelius nutiesėm, gamybinę bazę įrengėme. Tiesa, padėjo kelininkai iš Talino ir Rygos bei Kauno statybininkai, jie stambiaplokščius namus pastatė. Nežinau, kaip ištvėrėm, bet visi gyvi grįžo“, - pats stebėjosi G.Razbadauskis.
Ne taip seniai draugiški kolegos jam iškrėtė pokštą - žinodami, kad vyriškis mėgsta keliauti, paskleidė gandą, kad valdyba važiuoja į Ispaniją. Ne iš vieno išgirdęs tokią viliojančią naujieną G.Razbadauskis sakė atėjęs pas A.Pupelį pasiteirauti, kas ir kaip: „Patikėjau, nes keliauti labai patinka, bet matau - direktorius šypsosi, o kolegos leipsta juokais. Supratau, kad apgavo. Esu buvęs Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir galiu pasakyti, kad mūsų keliai savo kokybe nedaug atsilieka nuo šių šalių, o lyginant su Lenkijos keliais mūsiškiai atrodo tikras stebuklas“.
Dar studijų metais G.Razbadauskis pamena turėjęs surinkti išsamią medžiagą apie kelius ir pajutęs didelį pasididžiavimą, kai įsitikino, kad oficialiuose pranešimuose mūsų respublikos keliai pagal asfalto dangų kiekį vertinami gan aukštai: „Tarp pirmųjų vietų buvome visoje Tarybų Sąjungoje ir tikrai nepaskutinėse vietose pagal Europos statistiką. Tokia situacija buvo nutiesus per šimtą kilometrų kelio Vilnius-Kaunas“.
24-erius metus dirbantis padalinio vadovas Vytautas Jukna pirmuosius metus prisimena iš gan sunkių darbų objekte kelyje Vilnius-Molėtai-Utena bei kitų nepalankių aplinkybių. „Nedėkingas reljefas buvo apie 1986-uosius - ekskavatoriai skendo, grimzdo technika, lyg tyčia lijo be perstojo visą žiemą, nešąlo iki pat vasario. Tik pradėjome dirbti, kovo mėnesį atsikvėpėme ir vėl - visą vasarą lietūs, teko laukti giedros, taip ir rugpjūtis atėjo. Žinoma, atskiri barai vykdė darbus, bet labai sunkūs metai buvo. Tą vasarą tikrai nesisekė: bebrai užtvankas darydavo, pasikeisdavo vandens lygis. Susiplanuodavom būsimos savaitės darbus, o po savaitgalio atėję rasdavom apsemtas pralaidas“, - atsiduso V.Jukna.
„Dar vienas išbandymas teko, kai tris savaites neturėjom nė vienos išeiginės. Pamenu, kelyje Vilnius-Utena-Panevėžys vamzdžius montavom, negalėjom atsitraukt nuo darbų, ruožas apie 5,3 kilometro. Apie septynerius metus magistralėje vargome - žmonės per tą laiką ir antrąsias puses surado, ir vaikus paaugino... Kas labiausiai įsiminė? Ogi vėjas laukuose, smėlis dantyse ir akyse“, - sakė padalinio vadovas.

Nes tai - tarybinė technika
Mechanizmų ir transporto padalinio vadovas Gintautas Dominas, Rokiškio filiale dirbantis dvyliktus metus, sako, kad ne tik technika kardinaliai pasikeitė, bet ir daugelio žmonių požiūris. „Gal tam turėjo įtakos laikmetis, viskas pamažu keitėsi. Dabar žmonės dirba todėl, kad reikia pragyventi iš atlyginimo, o anksčiau buvo labiau atsidavę darbui, nes tai kone šventas reikalas - dirbdavo iš įsitikinimo, iš idėjos. Anksčiau mechanizatoriai, pritrūkę kokių detalių, jų iš mūsų pareikalaudavo, o patys prižiūri techniką, rūpinasi ir pasitaria su mumis, pasiūlo įvairius variantus“, - teigia G.Dominas.
Vyriškio manymu, didesnių kuriozų per darbo metus lyg ir nepasitaikė, tačiau vienas atvejis įstrigo į atmintį. „Dabar to negalėčiau pakartoti, tai unikalus atvejis. Pamenu, su draugo senu moskvičiumi važiavau nuo Kavarsko iki Rokiškio - mašina springo, purtėsi. Maniau, senas kledaras, ko benorėti. Paskui tik supratau, kame reikalas - pasirodo, į kuro baką įpyliau ne benzino, bet vandens... Iš vakaro paprašiau parūpinti atsarginį degalų bakelį, o draugas pamiršo. Bagažinėje buvo tik distiliuoto vandens akumuliatoriams, bet iš kur man tai žinoti? Šiaip taip kratęsis visą kelią
moskvičiuką grįžęs palikau šaltkalviams, kad gedimus nustatytų, o draugas atėjęs dar priekaištavo,
kur jo vandenį padėjau...“ – nuoširdžiai kvatojo G.Dominas.

Apie KSV-7 nuveiktus darbus pasakoja ilgametis Rokiškio filialo GTS skyriaus inžinierius Petras Blaževičius:
- 1965 m. gruodžio 22 d. KSV-7 turėjo kontorą su mechaninėmis dirbtuvėmis, sandėlį-garažą, bitumo saugyklas ir katilus, 2 asfaltbetonio tipo maišykles, pastatą iš lentų, gelžbetonio ir betono nedideliems gaminiams gaminti, patalpas armatūrai ruošti, katilinę gelžbetonio gaminiams gaminti bei kontorai ir dirbtuvėms šildyti, konteinerinę, transformatorinę.
Gamybinė bazė buvo plečiama. Pastatyta nauja katilinė, gelžbetonio cechas, cemento-mineralinių miltelių sandėlis, asfaltbetonio maišyklės D-325 ir D-597, medžiagų į maišykles padavimo galerijos, medžio apdirbimo cechas, transformatorinė-kompresorinė, degalų sandėlis, garažas, asfaltbetomoo maišyklė „Teltomat“.
Rūpinamasi buvo ir darbuotojų gyvenimo sąlygomis: pastatytas 8 butų gyvenamasis namas Rokiškio mieste Pandėlio gatvėje, 40 butų namas P.Širvio gatvėje.
Savo jėgomis KSV-7 atliktų darbų apimtys visą laiką augo: 1980 metais siekė 2,755 mln. rublių, o 1989 metais - jau 3,931 mln. rublių. Bendravalstybinių, respublikinių ir rajoninių kelių remontas sudarė apie 60 proc. visų darbų, o likusius 40 proc. - darbai kitoms organizacijoms (miestų, gyvenviečių gatvių įrengimas ir asfaltavimas, gamyklų, kolūkių gamybinių objektų gerbūvio darbai). Nuo 1985 metų pradėjome rengti Visagino miesto gatves, privažiavimus prie statybos objektų, sandėliavimo aikštelių, gamybinių bazių. KSV-7 vidutiniškai dirbo apie 140-150 darbuotojų.

Nuo KSV-7 įkūrimo pastatyta ir suremontuota kelių:
- Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys – 46 km;
- Biržai-Pandėlys-Rokiškis – 59,7 km;
- Biržai-Germaniškis – 21,07 km;
- Pagojė-Sedeikiai-Viešintos-Nociūnai – 2,7 km;
- Kupiškis-Utena - 28 km;
- Vabalninkas-Salamiestis-Kupiškis – 23,10 km;
- Skapiškis-Pandėlys – 18,3 km;
- Kupiškis-Vabalninkas-Biržai – 51,4 km;
- Biržai-Parovėja-Prūdelis – 6 km;
- Radiškis-Anykščiai-Rokiškis – 23 km;
- Zarasai-Bradesiai-Obeliai – 36 km;
- Rokiškis-Maineivos-Naujasodė – 19 km;
- Rokiškis-Juodupė-Onuškis – 18 km;
- Rokiškis-Jūžintai-Užpaliai - 23 km;
- Kaunas-Zarasai – 9 km;
- Vilnius-Panevėžys – 5,3 km;
- Keležeriai-Aleksandravėlė – 5 km.

Taip pat įrengta 209,3 km žemės sankasos pagrindų, paklota 409,2 km juodų dangų. Sudėtingos darbo sąlygos - aukšti pylimai, gilios iškasos, durpynai - buvo kelio Biržai-Pandėlys-Rokiškis ruože nuo 7,1 iki 63,0 km, kelio Zarasai-Bradesiai-Obeliai ruože nuo 10,0 iki 27,3 km; kelio Vilnius-Panevėžys ruože nuo 116,0 iki 121,3 km, kelio Vilnius-Molėtai-Utena ruožuose nuo 53,2 iki 58,50 ir nuo 77,0 iki 80,3 km.

Viso pastatyta 30 tiltų ir 3 viadukai:
Tiltai buvo statomi ant polinių atramų, naudojant perdengimus iš unifikuotų surenkamų gelžbetonio sijų pagal tipinius projektus. Sudėtinga buvo išplatinti tiltą Anykščiuose per Šventosios upę. Upėje reikėjo iškasti duobes atramų pamatams, įrengti spraustasienę, sukalti polius pamatams ir betonuojant įrengti atramas.
Įrengus išplatintą važiuojamąją dalį per ją buvo leidžiamas eismas, senoji tilto dalis ties trečiąja atrama turėjo būti pakelta aukštyn 31 cm, o ties krantinės atrama - net 99 cm. Keliama buvo keturiais domkratais: trečiosios atramos zonoje - dviem domkratais, kurių kėlimo galia siekė po 200 tonų, o krantinės atramos zonoje - dviem domkratais, jų keliamoji galia siekė po 100 tonų. Senoji tilto dalis buvo pakelta į naujosios tilto dalies aukštį.
Tilto per Šventosios upę Anykščiuose statyboje tuomet buvo sunaudota 1632 kub. metrų gelžbetonio ir betono, tilto statybos kainavo 243 tūkst. rublių. Po rekonstrukcijos tilto važiuojamosios dalies plotis siekė 10,5 m, šaligatvių plotis - po 3 metrus, bendras tilto ilgis - 97,30 m.

AB „Panevėžio keliai“ Rokiškio filialo laboratorijos vedėjas Julius Dilys:
- 45-eri darbo metai atiduoti vienintelei darbovietei Rokiškyje. Dirbau su aštuoniais tiesioginiais vadovais. Su Anapilin išėjusiais bitumo bazės vadovais Stasiu Kunigėliu ir Vincu Beinoriumi teko kurti gamybinę bazę, infrastruktūrą, sunkiomis sąlygomis gaminti juoduosius mišinius, įvairių frakcijų granitines skaldas iš lauko akmenų. Eksploatavome keturis karjerus: Prūseliukų, Svėdasų, Pagirių, Ruopiškio. Buvau atsakingas už karjero garo katilų ir slėgiminių indų eksploataciją ir priežiūrą.
Gerai sutarėme su gamybinio-techninio skyriaus inžinieriais Petru Blaževičiumi ir Ale Kazlauskiene, buvusiu vyriausiuoju inžinieriumi Petru Šalčiu. Dar ir dabar tenka pabendrauti su buvusiais, jau labai garbingo amžiaus vyr. buhalteriais V.Samuoliu, Bartininku, Z.Mauriciene. O kiek pasikeitė per 44 metus kitų darbuotojų - meistrų, technikų, mechanikų, mechanizatorių darbininkų - nesuskaičiuosi.
Dirbant Rokiškyje labai dažnai bendraudavome ir su KSV-5 darbuotojais A.Kuruliu, a.a. A.Butkūnu, V.Blažiu. Glaudūs ryšiai buvo palaikomi ir su Kauno „Lietkelprojekto“ laboratorijos vedėja Stavėniene. Ten bandydavome asfalto ir betono pavyzdžius, projektuodavome jų pastatus. Sutikite: negaila 45-čiui padovanoti savo 44-erius darbinės veiklos metus bei gražiausius gyvenimo metus.

Kuro kolonėlės karalienė moteriškos kompanijos nepasigenda
Anicetas PRANSKŪNAS

Daugiau kaip 40 metų kuro kolonėlėje dirbanti AB „Panevėžio keliai“ Rokiškio filialo kuro sandėlininkė Kristina Dumbrienė kitokio darbo ir gyvenimo sakosi neįsivaizduojanti. „Visą gyvenimą darbe bendrauju vien su vyrais“, - kalbėjo moteris.
Tuometėje KSV-7 Kristina Dumbrienė pradėjo dirbti 1965 metais Stasiūnų karjere registratore. Ten dirbo per žiemą, o vėliau padėjo atlikti niveliavimo darbus kelyje Obeliai-Panevėžys. Darbą degalinėje pradėjo 1966-aisiais.
„Labai prasta būdytė buvo sukalta, o kuro talpos virš žemės“, - karjeros kuro sandėlyje pradžią prisiminė moteris. Pasikeitė ir degalinės vaizdas. „Prastos būdytės“ vietoje dabar šiek tiek erdvesnis pastatėlis, kuri pastatė Julius ir Juozas Šarnai. Brolių jau nebėra tarp mūsų. Dyzelino talpos požeminės, kaip ir reikalauja aplinkosaugos bei priešgaisrinės taisyklės, o kuro per mėnesį sezono metu išpilstoma apie 60 tūkstančių litrų.
Ponia Kristina dabar dirba viena. Anksti rytą išleidžia vairuotojus su pilnomis kuro talpomis, tris valandas pietauja ir baigia darbą apie 17 valandą, kai dyzelinu aprūpinami visi automobiliai, nurodytais maršrutais išvykstantys kitos dienos ankstų rytą.
Atostogauja ponia Kristina dažniausiai žiemą kaip ir visi kelininkai, kai darbų mažiau: „Anksčiau įmonė visus metus dirbdavo panašiais tempais. Kelius valydavo, karjerai buvo eksploatuojami, sankasas statydavo, žvyrą gabendavo. Žiemą atlikdavo visus įprastus darbus, išskyrus asfaltavimo“.
Visas Kristinos Dumbrienės gyvenimas susijęs su darbu kuro sandėlyje. Čia ji susipažino su savo vyru Jonu. Jonas Dumbrys kelių statybos ir remonto įmonėje 1961 metais pradėjo dirbti sunkvežimio vairuotoju, vėliau autobusiuku į objektą ir iš jo vežiojo žmones.
„Atvažiavo į degalinę kuro“, - pirmąją pažintį su būsimu vyru prisiminė ponia Kristina. - „Gražiai draugavome ketverius metus. Susituokėme 1969-aisiais“.
Dabar Jonui Dumbriui jau 71-eri, pensininkas. Sūnui Regimantui - 38-eri, jis dirba Rokiškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Marti nusekė Kristinos Dumbrienės pėdomis - dirba „Lukoil“ degalinėje. Sūnus su žmona Dumbriams padovanojo du anūkus: dešimtmetis Ugnius ketvirtokas, o Tanui - ketveri.
Kristina ir Jonas Dumbriai įsikūrė visiškai netoli darbovietės, Geležinkelio gatvėje. „Palikome sūnui namą mieste, patys nusipirkome miesto pakraštyje. Yra ir 36 arai žemės“, - džiaugėsi ponia Kristina, kad gėlių ir daržovių yra kur pasisodinti.
Senas namas reikalauja daug priežiūros ir remonto, todėl Dumbriams nėra kada nuobodžiauti.
„Kaip metai greit prabėgo. Tik ką buvome jauni, o dabar jau seni“, - atsidūsta Kristina Dumbrienė.
Jaunatviška, energinga moteris vasarą šventė 65-erių metų sukaktį. Bet kuro kolonėlės karalienės posto atsisakyti neketina: ir su žmonėmis bendrauti malonu, ir papildomi pinigai pravers.
Prikabinti failai
1.jpg
1973 metai. Žiema. Prie skaldos sandėliavimo. Iš dešinės vairuotojai J. Kurklietis, Stilinis
1.jpg (150.58 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
2.jpg
1973 metai. Žiema. Iš dešnės katilinė, a/b maišyklė
2.jpg (144.25 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
3.jpg
1973 metai. Gegužė. Metalo laužo aikštelės kampas, skaldos gamybos aikštelė. Einantis nenustatytas
3.jpg (156.84 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
4.jpg
1973 metai. Naujųjų metų sutikimas. Iš kairės: vairuotojas J. Navanglauskas, A. ir V. Kazlauskai, A. ir J.Čypai, A. ir V. Samuoliai, (vyr.buhalteris), R.Šalčiuvienė
4.jpg (129.52 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
5.jpg
1975 metai.Gelžbetonio cecho statyba.Projektuota ir statyta KSV jėgomis
5.jpg (166.52 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
6.jpg
1974 metai.Vasaris. KSV-7 darbuotojų ekskursija į Rygą. Kortuoja iš kairės energetikas V. Mykolaitis, mechanikas K.Butkus, tiekimo skyriaus viršininkas A.Vasiliauskas
6.jpg (155.94 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
7.jpg
1974 metai. Vasaris. Kelionė į Rygą
7.jpg (187.63 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
8.jpg
1974 metai.Balandis.Medelių sodinimas prie valymo įrenginių. Iš kairės. Vyr.buhalterė G.Čelkienė, dešnėje tiekėjas B.Adamonis
8.jpg (203.05 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
9.jpg
1974 metai, balandis. Medelių sodinimo talka prie transformatorinės.Antra iš kairės su kastuvu buhalterė Z.Mauricienė, trečia iš dešnės technikė V.Braknienė
9.jpg (207.49 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
10.jpg
1974 metai. Talka kelyje Biržai-Rokiškis. Pirmas iš dešnės energetikas V.Mykolaitis,tiekėjas B.Adamonis, meistras S.Pakarklis, techninio skyriaus viršininkas P.Blaževičius, meistras A.Žilys, tiekėjas J.Komka
10.jpg (158.87 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
11.jpg
1974 metai. Gegužės pirmosios demonstracija Rokiškyje. Centre meistras B.Venckus
11.jpg (184.1 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
12.jpg
1974 metai. Gegužės pirmosios demonstracija Rokiškyje. Centre antra iš dešnės technikė Staigienė, pirma iš dešnės vyr. buhalterė G.Čelkienė
12.jpg (202.17 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
13.jpg
1974 metai. Tilto per Šventosios upę praplatinimas ir atramų pakėlimas. Paruošiamieji darbai. Kesonų įrengimas
13.jpg (126.54 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
14.jpg
1974 metai. Talka KSV-7 teritorijoje.Grindinio išardymas. Viduryje darbų vykdytojas, P Vičinas, pirmas iš kairės vyr.inžinierius PŠalčius, pirmas iš dešnės techninio skyriaus viršininkas P.Blaževičius
14.jpg (186.46 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
15.jpg
1974 metai. Lapkritis. KSV-7 tinklinio komanda , rajono varžybose užėmusi penktą vietą
15.jpg (188.42 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
16.jpg
1974 metai. Lapkritis. Energetikas V.Mykolaitis su sūnumi lapkričio švenčių parade
16.jpg (152.85 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
17.jpg
1974 metai. Lapkritis. Minėjimas lapkričio 7 dienos proga ir garbės raštų įteikimas. Buvo įteikta vėliava už III ketvirčio rezultatus. Pranešimą skaito KSV-7 viršininkas A.Arūna, sedi rajono partijos pirmasis sekretorius V.Lukoševičius, inžinierius E.Majauskas, autogreiderininkas V.Vasiulis, darbininkas V.Laškovas
17.jpg (119.51 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
18.jpg
1974 metai. Lapkritis. Kelio tiesimo darbai kelyje Biržai – Pandėlys.Išpumpuojamas vanduo statant pralaidą. Pirmas iš kairės darbininkas Isajevas
18.jpg (172.12 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
19.jpg
1974 metai lapkritis.Kelyje Biržai Pandėlys tilto per Apasčią kugių įrengimas
19.jpg (161.99 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
20.jpg
1974 metai . Lapkritis. Vėliavos įteikimas už III ketvirčio rezultatus Priekyje pirma iš kairės buhalterė G.Čelkienė, darbų vykdytojas A.Stumbrys, sekretorė Grucienė
20.jpg (139.41 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
21.jpg
1974 metai. Lapkritis. Vėliavos įteikimas. Įteikia Rokiškio rajojo pirmas partijos sekretorius V.Lukoševičius, priima KSV-7 viršininkas A.Arūna. Dešnėje sėdi autogreiderininkas R.Kondratas
21.jpg (134.37 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
22.jpg
1974 metai. Lapkritis. Demonstracijoje stendą neša vyr. buhalteris V.Samuolis ir technikė J.Bitinaitė
22.jpg (148.47 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
23.jpg
1974 metai. Gruodžio 23. Tiltas per Šventąją Anykščiuose. Į kotlovano trijų metrų gylį leidžiasi Vyr. inžinieriuos P.Šalčius
23.jpg (148.46 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
24.jpg
1974 metai. Gruodžio 23. Tiltas per Šventąją Anykščiuose. Į kotlovano trijų metrų gylį leidžiasi Vyr. inžinieriuos P.Šalčius
24.jpg (149.36 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
25.jpg
1974 metai. Gruodžio 23. Tiltas per Šventąją Anykščiuose. Į kotlovano trijų metrų gylį leidžiasi Vyr. inžinieriuos P.Šalčius
25.jpg (135.86 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
26.jpg
1974 metai. Gruodžio 23. Tiltas per Šventąją Anykščiuose. Į kotlovano trijų metrų gylį leidžiasi Vyr. inžinieriuos P.Šalčius
26.jpg (153.27 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
27.jpg
1974 metai. Gruodis. Taip atrodė priduodamas kelias Pandelys-Rokiškis
27.jpg (109.44 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
28.jpg
1975 metai. Kovo aštuntoji. Taip buvo pagerbtos moterys. Viduryje sėdi valytoja E.Matušaitienė
28.jpg (167.06 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
29.jpg
1975 metai. Kavinėje „Aušra“
29.jpg (173.5 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
30.jpg
1975 metai. Gegužė. Rokiškis po šventinės demonstracijos
30.jpg (173.47 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
31.jpg
1975 metai. Į skreperininkų varžybas. Kelyje Zarasai – Bradesiai. Didįjį plakatą neša techninio skyriaus viršininkas P.Blaževičius
31.jpg (181.61 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
32.jpg
1975 metai. Rugpjūtis. Statybininko diena. Virvės traukimo varžybose nugalėjo KSV-7 komanda. Virvę priekyje traukia darbų vykdytojai Prascienius ir J.Kesylis. Žiūrovai Pirmas iš kairės mechanikas V.Kazlauskas, autogreiderininkas V. Vasiulis, meistras J.Keršulis
32.jpg (180.29 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
33.jpg
1975 metai. Rugpjūtis .Statybininko diena. Virvės traukimo varžybose. Pirmas iš kairės nenustatytas. Antras iš kairės mechanikas K.Butkus, darbų vykdytojas J.Kesylis, šaltkalvis J.Baronas, greiderininkas R.Kondratas, darbų vykdytojas B.Ivanauskas
33.jpg (181.3 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
34.jpg
1975 metai. Rugsėjis. Kelio Zarasai –Bradesiai statyba
34.jpg (139.32 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
35.jpg
1975 metai. Rugsėjis. Kelias Zarasai-Bradesiai
35.jpg (110.45 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
36.jpg
1975 metai. Rugsėjis.Tilto per Dviragio ežerą statyba
36.jpg (133.64 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
37.jpg
1975 metai. Spalis. Tilto per Šventosios upę praplatinimas ir pakėlimas
37.jpg (168.95 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
38.jpg
1975 metai. Gruodis. Foto nuotraukų autoriaus P.Šalčiaus sūnūs
38.jpg (166.03 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
39.jpg
1976 metai. Lapkritis. Tilto per Šventosios upę pridavimas. Pirmas iš kairės naujasis viršininkas Juodelis ir A.Arūna
39.jpg (104.6 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
40.jpg
1976 metai. Lapkritis. Tilto per Šventosios upę pridavimas. Pirmas iš kairės vyr. mechanikas V. Kazlauskas, meistras Stanionis, darbų vykdytojas, G.Razbadauskas, mechanikas S.Dambrauskas moteris nenustatyta, mechanikas J.Zabiela
40.jpg (141.84 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
41.jpg
1976 metai. Lapkritis. Tilto pridavimas. Salės vaizdas
41.jpg (176.85 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
42.jpg
1976 metai. Lapkritis. Kelininkų eisena Lapkričio minėjime prie dvaro rūmų
42.jpg (218.06 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
43.jpg
1976 metai. Lapkritis. Tilto per Šventają pridavimas. Kartu su svečiais. Tarp jų (centre) Kelių transporto ir plentų ministerijos ministro pavaduotojas H.Jackevičius
43.jpg (157.11 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
44.jpg
1976 metai. Gruodis. Šventė vaikučiams. Senis šaltis meistras J.Jurkėnas
44.jpg (211.61 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
45.jpg
1977 metai. Kovo aštuntoji. KSV-7 moterys. Pirma iš kairės Inžinierė A.Kazlauskienė, buhalterė Z.Mauricienė, buhalterė G.Čelkienė, valytoja E.Matušaitienė, meistrė V.Braknienė, technikė L.Staigienė
45.jpg (148.24 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
46.jpg
1977 metai. Balandis. Paskutinės daržinės, kurioje buvo gelžbetonio cechas griovimas KSV-7 teritorijoje
46.jpg (143.9 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
47.jpg
1977 metai. Pavasaris. Pagrindo priėmimas kelyje. Iškasama duobė žvyro storiui pamatuoti,o su liniuote tikrinamas nuolydis. Sietais sijojama, nustatant frakcijos kiekį. Kasa meistras A.Žilys, matuoja meistras A.Stumbrys
47.jpg (131.5 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
48.jpg
1977 metai. Pavasaris. Pagrindo priėmimas kelyje
48.jpg (132.81 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
49.jpg
1977 metai. Naujai įrengtas privažiavimas prie viaduko Rokiškyje
49.jpg (110.21 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
50.jpg
1977 metai. Liepa. Kelio Zarasai-Bradesiai statyba. GTS skyriaus viršininkas P.Blaževičius
50.jpg (129.06 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
51.jpg
1977 metai. Liepa. Kelio Zarasai-Bradesiai statyba
51.jpg (209.34 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
52.jpg
1977 metai. Gruodis. Šventinė Naujametinė eglutė
52.jpg (156.75 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
53.jpg
1977 metai. Gruodis. Naujametinės šventės vaikams
53.jpg (191.42 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
54.jpg
1978 metai. Vasaris .Kolektyvinės sutarties pasirašymas. Skaito technikė V.Braknienė
54.jpg (121.84 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
55.jpg
1978 metai. Vasaris. Kolektyvinės suterties priėmimas.Pirmas iš kairės KSV-7 viršininkas Juodelis, inžinierė A.Kazlauskienė, skaito darbų vykdytojas P.Vičinas, vairuotojas A.Kazanavičius, autogreiderininkas V.Vasiulis
55.jpg (130.99 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
56.jpg
1978 metai.Kovas.Techninio skyriaus darbuotojai. meistras S.Pakarklis, skyriaus vadovas P.Blaževičius, vyr.inžinierius P.Šalčius, techninio skyriaus inžinierius E.Kazimeranec, inžinierius V.Kraskauskas, centre inžinierė A.Kazlauskienė
56.jpg (153.47 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
57.jpg
1978 metai. J.Kesylio išleistuvės į Rokiškio kelių ruožą
57.jpg (107.8 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
58.jpg
1978 metai. J.Kesylio išleistuvės
58.jpg (148.29 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
59.jpg
1978 metai. Lapkričio švenčių išvakarėse KSV-7 dramos būrelis vaidino spektaklį „Piršlybos“ Nuotraukoje Kadrų inspektorė A.Čypienė ir mechanikas S.Dambrauskas
59.jpg (159.87 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
60.jpg
1980 metai. Profsajungos ataskaitinis susirinkimas
60.jpg (109.61 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
61.jpg
1980 metai. Profsajungos ataskaitinis susirinkimas .Prezidiumas. Darbininkas N.Laškovas, viršininkas O.Juodelis, inžinierius E.Majauskas, svečias iš tresto, technikė V.Braknienė
61.jpg (147.72 KiB) Peržiūrėta 2641 kartus(ų)
Vytautas Jukna.jpg
Vytautas Jukna.jpg (100.04 KiB) Peržiūrėta 2642 kartus(ų)
Almantas Pupelis.JPG
Almantas Pupelis.JPG (34.32 KiB) Peržiūrėta 2643 kartus(ų)
Gediminas Razbadauskis.jpg
Gediminas Razbadauskis.jpg (111.87 KiB) Peržiūrėta 2643 kartus(ų)
Gintautas Dominas.jpg
Gintautas Dominas.jpg (118.42 KiB) Peržiūrėta 2643 kartus(ų)
Janina Sušinskienė.jpg
Janina Sušinskienė.jpg (128.45 KiB) Peržiūrėta 2643 kartus(ų)
Julius Dilys.JPG
Julius Dilys.JPG (48.58 KiB) Peržiūrėta 2643 kartus(ų)
Leonija Grucienė.jpg
Leonija Grucienė.jpg (77.12 KiB) Peržiūrėta 2643 kartus(ų)
Petras Blaževičius.jpg
Petras Blaževičius.jpg (105.23 KiB) Peržiūrėta 2643 kartus(ų)
Petras Vičinas.JPG
Petras Vičinas.JPG (189.98 KiB) Peržiūrėta 2643 kartus(ų)
Rimgaudas Žukauskas.jpg
Rimgaudas Žukauskas.jpg (103.15 KiB) Peržiūrėta 2643 kartus(ų)
Kelio žmonės
Site Admin
 
Pranešimai: 1552
Užsiregistravo: Pir Lap 19, 2012 5:59 pm

Re: Nuo statybų Sibire iki konkurencijos laisvoje Lietuvoje

Standartinė Algimantas Narušis » Pir Sau 08, 2018 3:24 pm

2018 01 08 , Vilnius

Linkėjimai Gediminui Razbadauskiui ir kitiems kelininkams , kolegoms dirbusiems visose buvusio Kelių statybos tresto įmonėse ir Kogalyme.

Geros sveikatos ir šiaurietiško užsispyrimo darbuose!!!

Su nuoširdžiais linkėjimais - Algis

Mob: 8 626 65 996

E-p: algis139@gmail.com
Algimantas Narušis
 


Grįžti į Bendruomenės nariai

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias

cron